Karantinas - suvaržo ar išlaisvina?

2020-ieji metai prasidėjo kaip daug žadantys ir labai greitai tapo unikaliu istorijoje laikotarpiu. Staiga visas pasaulis įgijo vieną priešą ir buvo priverstas gyventi panašiu ritmu, panašiomis sąlygomis. Ar prieš tai, taip smarkiai įsisukus ruletei, pagal kurią vertėmės per galvas, skubėjom, vartojom, buvome laisvi ar, vis tik, įpareigoti dalyvauti tame bėgimo maratone? Ar dabar tapome suvaržyti, nes bėgti nebėra kur? O gal pagaliau išsilaisvinome iš užburto rato ir buvome priversti stabtelėti, apsidairyti, susivokti, kas mums yra svarbu, ką iš tiesų, dėl savęs norime daryti ir vartoti? Kaip norime gyventi?



Šis puslapis pasaulį išvydo karantino metu, kai mus apsupo visiška nežinomybė ir netekome kontrolės. Kiek laiko idėja dalytis mintimis buvo mano galvoje? Kokius 1,5 metų. Kodėl tik dabar, o ne kai viskas buvo patogu, aišku ir realu, įgijo fizinį kūną? Nes niekad nebuvo pakankamai laiko viską apgalvoti, tinkamai pasiruošti, išblizginti, nupoliruoti. Mes įpratome prie tobulumo. Daryti kitaip nebeteko prasmės. Bijome rodyti tai, kas jau mūsų pačių akyse turi trūkumų. O sau esame be galo reiklūs.

Bet gal be reikalo? Gal vis tik reikėtų į save ir savo kūrybą, veiklas žiūrėti ne taip rimtai? Gal daugiau pasiektume, jei nebūtume paraližuojami minties, jog net patys matome kažkokias problemines vietas, ties kuriomis reikia padirbėti, patobulėti? Gal tai yra normali proceso dalis ir viskas gerai, kad nuo pat pradžių nedarome visko idealiai? O gal idealumas išvis neturėtų būti siekiamybė?


Ar kažkas pasikeitė karantino metu? Ar atsirado daugiau laiko? Ar radau kaip viską apgalvoti ir ištobulinti, jei jau paleidau šitą puslapį? Nelabai. Deja, nors daugelis veiklų sustojo, jų vietą užėmė neramumo jausmas, atimantis nemažai energijos. Man tiesiog pavyko sutrikdytą sąmonę nukreipti į apibrėžtas užduotis ir jas atlikti vieną po kitos - tokiu būdu jaučiausi, kad bent kažką galiu kontroliuoti.

Taip pat šis keistas periodas parodė, kokie vis tik esame tam tikra prasme panašūs: norime rasti gyvenimo pusiausvyrą, bet nejučia pasineriame tai į vieną, tai į kitą veiklą iki kol galiausiai pajuntame, jog kažkuri gyvenimo sritis nukenčia, tada lekiame taisyti padėties nustūmę kitus reikalus į šoną. Ir taip sukamės, kaip žiurkėnai rate, bandydami išpildyti visas užduotis, palaikyti balansą tarp visų gyvenimo sričių. O su nauja diena užduočių nemažėja. Perdegus ieškome stebuklingų receptų, kaip tapti atsparesniais aplinkos įtakai, sąmoningesniais, kaip mažinti tempą.


Taigi nusprendžiau nelaukti momento, kuomet jausiuosi paruošusi tobulą platformą, internetinę svetainę, tam tikrą medžiagą ir pan. DABAR yra geriausias metas pradėti megzti ryšį su žmonėmis kitapus ekranų, kuriuos taip pat domina saviugdos, vertybių, kūrybinių paieškų temos bei būdai, kaip namus paversti tokiais, kuriuose gera būti net per karantino laikotarpį. Tobulėjimas vyks savaime kaip smagi proceso dalis, kurios nereikia bijoti.

Todėl labai kviečiu visus prisijungti, skaityti, dalytis nuomonėmis, o jeigu turite pažįstamų, kuriems šios temos gali būti įdomios, kurie įsirenginėja namus ar tuo domisi - visi yra be galo laukiami!


#gikiness #blogas #samoningumas #karantinas #kuryba #geekydesign #interjerostudija #interjerodizainas

  • Instagram
  • Facebook

FOLLOW:

Gikiness - blogas apie gyvenimą, namus ir dizainą. GeekyDesign - interjero projektavimo studija.

© 2020 | Interjero dizainerė, tekstų autorė Gintautė Kisieliūtė| +370 689 35661 | gintekisieliute@gmail.com | Vilnius, Lithuania 

  • Instagram
  • Facebook
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon