6 būdai, kurie padės tau jaustis laimingu

Už kelių dienų ateis kalendorinė vasara. Neretai žmonėms būna sunku ištverti žvarbų ir tamsų šaltąjį sezoną ir kartais atrodo, jog tetrūksta šilumos, šviesos ir tuomet viskas susitvarkys. Bet ką daryti, jei tas metas jau atėjo, o išsvajotasis jausmas, kurio tikėjaisi, taip ir neaplankė? Ką daryti, jei prabundi nuo paukščių čiulbesio, žvelgi į žydrame giedrame danguje plaukiančius pūkuotus debesis, o viduje jauti apatiją, tuštumą, nerimą?


Pirmiausiai turbūt reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl tiek daug kalbama apie laimę? Ogi todė, jog ji yra kone visų žmonių pagrindinė siekiamybė. Kai siekiame finansinės gerovės, sveikatos, galios, šlovės – visa tai tiesiog yra veiksmai ar tikslai, dėl kurių tikimės jaustis laimingais (tą jausmą įvardijantis žodis, žinoma, gali būti ir kitoks). Netekę pinigų ar sveikatos, transformavę požiūrį į aplinkybes, gebame jaustis laimingi, o štai nelaimingi, būdami turtuoliai, galime puikiausiai. Taip yra todėl, kad laimė neištinka. Ji priklauso nuo įvykių, aplinkybių ir to, kaip mes jas interpretuojame, suvokiame, įprasminame. Taigi laimė yra mūsų veiksmų pasekmė.


Kitas dalykas, kurį turime suprasti, yra tai, jog laimės suteikia aktyvus mūsų dalyvavimas savo pačių gyvenime. Tuomet, kai būname ne stebėtojai, o išgyvename ir patiriame, veikiame visas savo akimirkas – tiek geras, tiek blogas. Dažniausiai laimės suteikia ne komfortiškos akimirkos, o būtent mūsų gebėjimas valdyti gyvenimą. Būtent todėl gerai jaučiamės tuomet, kai kažką įveikiame, pasipriešiname, kai atliekame kažką sudėtingo, vertingo, prasmingo. Tai nebūna ramybės būsena (nebent ji įvyksta po kažkokių sudėtingų situacijų, po kurių JAU galima atsipalaiduoti). Žmogus turi pajusti visa esybe, kad dalyvauja savo gyvenime, kad atlieka konkrečius veiksmus, perlipa sunkumus ir dėl to sugeba nulemti gyvenimo vagą.


Taigi ką daryti, jei tuomet, kai, atrodo, visos aplinkybės yra palankios, tos laimės nejaučiame?

1. Įsiklausyk ir atrask problemą. Be abejo, labai svarbu įsiklausyti į save ir pasistengti suvokti, ar tai yra bendra savijauta, ar ji vis tik ji kyla iš konkrečios priežasties, kuri nuolat dirgina. Tokiu atveju panaikinus, įprasminus ar bent įvardijus konkretų elementą (nemėgstamą darbą, artimojo ar savą ligą, finansinę situaciją ir t.t.) galima savo savijautą keisti. Jei tai - dalykas, kurio pakeisti neišeina, reikėtų situaciją priimti, rasti tame prasmę, gebėti iš to pasimokyti ar rasti būdų, kaip pajusti pasitenkinimą, ramybę, susitaikymą.

Kai situaciją keisti pavyksta, ją įvardiję galime planuoti, užsibrėžti konkrečius tikslus, jų siekti. Tokiu atveju jausimės kur kas geriau, nes imsimės aktyvių veiksmų dėl savo gyvenimo kokybės. Būtent dėl veiksmų link savo svajonių JAU pajusime laimę, nes ją po truputį kursime. Laimė slypi ne tik galutiniame rezultate, o to siekime, procese.


2. Pažink save ir įvardink, kokio gyvenimo nori. Jei priežastis nėra konkreti, t.y. tiesiog jautiesi prislėgtas, liūdnas, pasimetęs, nežinai, kas vyksta su tavo gyvenimu, jautiesi lyg plauki pasroviui,- tuomet geras būdas yra įsivaizduoti, koks gyvenimo scenarijus tau yra mieliausias širdžiai? Kaip norėtum, kad tavo gyvenimas atrodytų? Kuo užsiimtum, ką veiktum, su kuo bendrautum, kur ir kaip gyventum, kokias veiklas vystytum? Galbūt dabartinėje gyvenimo situacijoje pamynei tam tikras brangias vertybes, dėl kurių jauti nusivylimą savimi?


Visi šie atsakymai gali padėti atrasti kelią link norimo gyvenimo, tik reikia būti atviram sau ir nepasiduoti aplinkos įtakai, kuomet sėkmės ir karjeros norima tik dėl to, kad tai padiktavo aplinka. Tokiu būdu švaistome savo energiją kitų lūkesčiams ir socialinės aplinkos sudarytiems įgeidžiams tenkinti, kurie asmeninės laimės nesuteikia.

Būtina suprasti, kad nėra netinkamo gyvenimo modelio, tereikia atpažinti savą. Šiandien jaunam žmogui yra sunku pripažinti, jei jis nori pvz. lėtesnio gyvenimo tempo, ramybės, sėslumo, nes visa aplinka diktuoja priešingai. Tačiau būtent atradimas savęs, kaip asmenybės, ir pasipriešinimas išorinei nuomonei yra itin svarbus laimės elementas. Daug žmonių šiandien jaučiasi nelaimingi, nes priešinasi savo vidiniams norams ir yra tapę socialinės kontrolės valdomomis marionetėmis.

3. Įsitrauk ir pradėk veikti. Suvokus savo norus, labai svarbu jų nepaleisti ir įtikėti. Tai nėra taip jau lengva, nes kartais giliai širdyje nemanome, kad toks gyvenimas, kokio norime, yra išties realus, galbūt net nesijaučiame jo verti. Tikėjimas ir tvirtumas šiame etape yra itin reikšmingas. Labai lengva vėl užsigeisti dalykų, kurių pasiūla aplink yra didžiulė, taigi būtina pajusti būsimo gyvenimo užuominas.


Žmogus geriausiai jaučiasi, kai išmoksta kažką naujo arba perlipa per save ir atlieka tai, ko nebūtų atlikęs anksčiau. Tai gali būti visiškos smulkmenos: atsibusti anksti, pradėti dieną meditacija, išeiti pasivaikščioti tada, kai užklumpa apatija ar tingulys, įsigyti knygą, pasėti pirmą gyvenime daržovės sėklą. Tai tokie maži dalykai, kurie gali labai stipriai pakutenti užuominomis apie būsimą gyvenimą ir padrąsinti veikti produktyviau.

Įsivaizduojant tobulą gyvenimo paveikslą mus apima neįveikiamumo (anglų kalboje teisingesnis žodis: overwhelming) jausmas – t.y. kad to pasiekti tiesiog neįmanoma, too much! Bet suvokdami, jog viskas turi pradžią, turėtume skatinti save ir mažais žingsniais žengti link tikslo. Kai pirmieji žingsniai taps per lengvi, natūraliai norėsis sudėtingesnių iššūkių. Po truputį stiprėdami kuriame tai, ko iš tiesų norime sau.


Dažnai puolama prie drastiškų gyvenimo, rutinos pokyčių ir nusiviliama šiems neprigijus. Bet juk tai taip normalu! Niekad nesportavusiam žmogui trys kartai per savaitę sporto salėje yra Everestas, todėl pradžiai geriau bent porą kartų per savaitę pasimankštinti namuose ar parke, išsiugdyti įprotį judėti ir tuomet, psichologiškai sustiprėjus, galima kelti didesnius tikslus. Tačiau pradžioje iššūkis yra tiesiog užsiimti nauja veikla! Taigi nereikėtų būti sau per griežtam ar reikliam.


4. Planuok ir organizuok. Tęsti pirmuosius žingsnius labai padeda planavimas. Kiekvieną tikslą išskaidžius į konkrečias smulkesnes užduotis, etapus, veiksmus, yra daug paprasčiau pasiekti rezultatų. Užduotis išdėsčius ant popieriaus lapo, planas pasidarys ne tik aiškesnis, bet ir apčiuopiamesnis. Galima imtis vieno punkto vienu metu, o ne tiesiog svajoti apie bendrą pasiekimų vaizdą, utopinę gyvenimo idilę. Tačiau svarbu šiame etape nestrigti planavimo stadijoje, nes mielai įsišaknijantis atidėliojimas (procrastinating) taps bėda. Būtent todėl pačius pirmus žingsnelius reikėtų bandyti žengti dar prieš planuojant, o tolimesnius veiksmus galima dėliotis eigoje.

5. Nesuasmenink ir tirk. Galima visus savo veiksmus ir iššūkius priimti giliai į širdį, išjausti, patirti per sudėtingiausias emocijas, sukrėsti save, įskaudinti, nusivilti... ARBA galima žvelgti į save kaip į tiriamąjį objektą ir stengtis savo jausmus bei mintis analizuoti, įvardyti. Ramiai, bandant suprasti, iš kur tai kyla. Lyg stebėtum kitą žmogų iš šono.


Neįtikėtinai reikšminga yra įsisąmoninti, kad TU NESI TAVO JAUSMAI. Tai, ką patiriame, yra pasąmonės bandymas save apsaugoti. Jeigu turime tam tikrų kompleksų, baimių ar blogų patirčių, pasikartojus bent mažiausiam to atspindžiui, patys save taip staigiai bandome nugrūsti į komforto zoną, kad net nespėjame sureaguoti, kodėl apima tam tikri jausmai. Siekiant išmokti naujų dalykų būna sunku, jaučiame diskomfortą, dėl to vidinis pasipriešinimas ir tampa toks aktyvus.


Bet galime būti smalsūs ir bandyti suprasti, kodėl kyla pyktis, baimė, nerimas. Galbūt už emocijos slypi blogos patirtys? Gal bijome kažką daryti ne iš baimės, o dėl to, kad nepasitikime savimi (ar kitais) ?Galbūt turime nepilnavertiškumo kompleksą ir tiesiog manome, kad neverta į save investuoti? Gal bijome būti nesuprasti ir atsisakome savo tikslų ne dėl jų sudėtingumo, o dėl aplinkinių reakcijos?

Atskleidę tikrąją problemą, galime iš pat šaknų spręsti situaciją ar įvardydami ją, pakeisti požiūrį. Analitinis mąstymas padeda be smerkimo ir kategoriškumo ieškoti atsakymų.


6. Įsižemink. Suvokus savo norus turime suvokti save kaip visą, pilną (angliškai vėlgi aiškiau: whole) asmenybę, kurią turime priimti. Save, savo kūną, savo mintis, savo norus. Norint jausti laimę, pirmų pirmiausiai turime žinoti, ko norime. Žinodami, ko norime, turime bendradarbiauti su savimi ir veikti vardan tų tikslų. O eigoje turime savęs nepamesti ir saugoti, būti tvirti. Tam reikia nuolat prisiminti asmeninius norus ir tikslus, kad jų vietos neužimtų trumpalaikiai troškimai, tik nutolinantys nuo pagrindinių, esminių svajonių. Buvimas su savimi, aplinka, meditacija, lėti ir ramūs veiksmai – visa tai padeda išlaikyti balansą.

Skubėjimas ir chaosas neturint aiškaus kelio ar tikslo gali lengvai sutrigdyti mintis ir planus. Taigi ieškant stabilumo reikia jį pradėti nuo fizinio savęs puoselėjimo. Poilsis, judėjimas, kūno ir proto maitinimas, ryšiai su vidiniu bei išoriniu pasauliu – visa tai padeda užmegzti ryšį su savo gyvenimu. Perdegęs žmogus nebus laimingas. Turi tvyroti harmonija, o tam padeda racionalus laiko planavimas.

#gikiness #blogas #laime #kaippajustilaime #zmogusieskolaimes #kaiprastisave #gyvenimodziaugsmas #tobulybenerasiekiamybe #atrasksave #nereikianoretikonorikiti

  • Instagram
  • Facebook

FOLLOW:

Gikiness - blogas apie gyvenimą, namus ir dizainą. GeekyDesign - interjero projektavimo studija.

© 2020 | Interjero dizainerė, tekstų autorė Gintautė Kisieliūtė| +370 689 35661 | gintekisieliute@gmail.com | Vilnius, Lithuania 

  • Instagram
  • Facebook
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon